Kuršių marių uostai: naujos galimybės, tie patys iššūkiai

Kuršių marių uostai: naujos galimybės, tie patys iššūkiai

Tūkstančius atostogautojų traukiančios Kuršių marių pakrantės iki šiol nepasinaudojo visu savo potencialu, o uosto ten neradę laivai, kurie maišo Baltijos jūrą, vis dar priversti ieškoti prieglaudos kur kas sėkmingiau šią nišą išnaudojančiose kaimyninėse Estijoje, Latvijoje ar Lenkijoje. Neringos savivaldybės vadovas Darius Jasaitis ir Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Jolanta Kitra dalinasi, kaip sekasi ir ko trūksta, kad Lietuvos pajūryje atsirastų atostogautojai, jachtininkai, keliautojai, žvejai ir verslas sutelkiantis uostų bei uostelių tinklas. Kuršių marių uostelių praeitis – labai įvairi: nuo nevykusių projektų, kuriems kliudo biurokratiniai kliūtys, iki sėkmės istorijų, kai nedrąsios investicijos viršijo lauktą rezultatą dešimtimis kartų. Kas lemia tokius rezultatų skirtumus?

Klaipėdos regiono savivaldybių ir Lietuvos buotojų sąjungos uostamiestyje vykusioje konferencijoje „Vartai į jūrą. Lietuvos uostų proveržis“Neringos savivaldybės meras D. Jasaitis pranešė, kad per visą šalies nepriklausomybės laikotarpį Lietuva Neringos savivaldybėje nepradėjo kurti nė vieno uostelio. Priežastys, teigia, mero, pirmaeilės – trūksta dokumentų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, tik 2012 metais patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas.

„Tik tada Neringa pasitvirtino Bendrąjį planą ir pagaliau atsirado galimybė pritraukti investicijų. Iki tol į Neringą nebuvo investuotas nei vienas euras iš Europos Sąjungos lėšų. Žinoma, tuo džiaugiasi mūsų kaimynai, kuriems pinigų liko daugiau ir mes patys dabar matome, kaip gražiai jie tvarkosi, o Lietuvoje registruotus laivus įsigiję žmonės juos laiko Latvijoje, Estijoje ar Ispanijoje, toms šalims palikdami akcizo mokestį už kurą“, – renginyje situaciją komentavo D. Jasaitis.

Investicijos grįžtų mokestinėmis įmokomis Pasak meras, Kuršių Nerijos mažųjų marinų Nidoje (molo pertvarka į prieplauką, senojo uosto infrastruktūros tobulinimas), Preiloje (mažųjų laivų ir žvejų uostas), Pervalkoje (jachtų ir keleivinių laivų prieplauka) ir Juodkrantėje (keleivinių laivų uosto statyba) projektams apytiksliai reikalingi 80 mln. Eur. Ši suma, teigia D. Jasaičio, į valstybės biudžetą sugrįžtų per 10 metų, neįskaitant visų kitų mokesčių, sukurtų darbo vietų privalumų.

„Kad sutvarkytume Neringos uostus, kurie ne tik sustiprintų vandens turizmo pramonę, skatintų reguliarų vandens maršrutų išplitimą, sumažintų automobilių srautus Kuršių Nerijoje, išspręstų laivų laikymo problemą, reikėtų apie 40 mln. Eurų. Krantinių, kurias taip pat būtina renovuoti ir iškelti, rekonstrukcija kainuotų 30-40 mln. Turint uostą Juodkrantėje ir po vieną marina Pervalkoje, Preiloje ir Nidoje, jas užpildytume buriuotojų laivais, atplaukiančiais iš Švedijos, Lenkijos, Vokietijos, Suomijos, kaimyninių Estijos ir Latvijos. Buriuotojai yra ne tik ekologiškiausi keliautojai, kurie naudoja tik vėjo energiją; jie keliauja kamperio principu: sustoja Klaipėdoje, Šventojoje, Juodkrantėje, Pervalkoje, Preiloje, Nidoje. Skaičiuojame, kad vienas laivas minimaliai palieka 300 Eur. Tai reiškia, kad per 5 sezono mėnesius veikiančios marinos į valstybės biudžetą sugrąžintų apie 8 mln. Eurų. PVM“, – teigia D. Jasaitis ir priduria, kad gerai pastatytam uostui papildomų investicijų neprireikia 60-80 metų.

Riba tarp saugojimo ir biurokratijos Mero pasakojimas, kad yra labai daug biurokratinių kliuvinių, kurie neleidžia imtis teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, privatiems investuotojams statyti uostą ar prieplauką neleidžia įstatymai – tą gali daryti tik valstybė. „Dažnai esame kaltinami, kad neturime pasiruošę projektų, bet niekas už dyką jų neruošia. Pavyzdžiui, Neringos savivaldybė yra pasirašiusi sutartį Juodkrantės uosto projektui, kurio kaina – 583 946,00 Eur. Iš vyriausybės ir Seimo narių nuolat girdime raginimų pradėti projektus – statyti uostus, remontuoti krantines, žadama, kad pradėjus darbus, vėliau pinigų atsiras. Tačiau joks atsakingas asmuo nesiims milijoninių projektų, neturėdamas finansinių galimybių iki galo jų įgyvendinti. Ypač turint omenyje, kad tiek vietinė, tiek šalies valdžia keičiasi kas ketverius metus“, – teigia Neringos meras.

Jis praneša, kad teigiamą skatinimą suteikė regionų politikai, kurie sutiko leisti Neringos savivaldybei iš regioninių lėšų statyti Juodkrantėje uostą. „Jau 2024 m. tikimės turėti statybos leidimą uostui, kuris turėtų veikti stoties principu ir itin palengvintų susisiekimą su Šilute, Dreverna, Klaipėda, jau nekalbant apie akivaizdžią ekologinę naudą, kelionei sutaupytą laiką, suvaldytus keleivių srautus“, – kalba D. Jasaitis.

Uostas kūno gyvenimą, darbo vietų kūrėją, skatina atsirasti verslus. Aplink jį veikianti infrastruktūra gali tapti užtikrintų lėšų varikliu ir darbo vietų kalve. Didžiąją dalį pajamų čia teiktų aplink uostą esantys ir naujai atsirandantis verslai. „Neringa yra viena labiausiai saugomų teritorijų Lietuvoje. Esame išskirtiniai tuo, kad Neringos savivaldybės ribos visiškai sutampa su Kuršių nerijos nacionalinio parko ribomis, tad didžiausi iššūkiai su kuriais susiduriame vystant infrastruktūrą – teritorijų planavimo procedūros, kurios yra labai ilgos ir sudėtingos. Ne išimtis ir procedūros, susijusios su uostų vystymo klausimais“, – sako D. Jasaitis.

Kitoje marių pusėje, ties Juodkrantės gyvenviete įsikūrusios Drevernos ir pora kilometrų į pietus esančios Svencelės uostelių patirtis parodo, kad išnaudojus turimą potencialą galima kurti ir sėkmės istorijas. Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Jolanta Kitra „Vartai į jūrą. Lietuvos uostų proveržis“ renginyje priminė, jog Dreverna – vienas geriausių pavyzdžių, kaip Savivaldybei įžvelgus galimybę atgaivinti uostelį ir įrengti turizmo poreikiams pritaikytą prieplauką, tas ir buvo padaryta.

Galimybės ir iššūkiai
Konferencijos metu J. Kitra paminėjo planus dėl naujo mažo uostelio įsteigimo Karklėje, kuris galėtų tapti svarbia jungtimi tarp Klaipėdos ir Šventosios uostų. „Dar 2010 m. atlikome tyrimą apie Karklės uostelio galimybes, kuris aiškiai parodė, kad toks uostelis skatintų vandens turizmo plėtrą ir priartintų Lietuvą prie trokšto tapti jūrine valstybe. Tuomet skaičiavome, kad reikėtų daugiau nei 7 mln. eurų investicijų uosteliui įkurti. Nepaisant to, regioninėms savivaldybėms ir valstybinėms institucijoms nepavyko greitai nustatyti bendros Karklės uostelio vizijos ir rasti finansavimą projektui. Procedūros dėl dokumentų suderinimo užtrunka labai ilgai. Iki šiol trūksta vieningos valstybės vizijos ir strateginio plano dėl plėtros etapų. Dėl didėjančių statybų kainų būtinosios investicijos taip pat išaugo“, – iššūkius pabrėžė vicemerė.

 

Ne tik poilsis, bet ir istorija
Klaipėdos rajono savivaldybė aktviai plėtoja viešąsias Drevernos plotas, kur lankosi turistai ir vietos gyventojai. Miesto centre įrengta ir renovuojama J. Gižo sodyba, kur vyksta įvairios edukacinės programos, pvz., kelionė senoviniu buriniu laivu Kuršių marių, pateikiamos patalpos amatams, vyksta vaikų vasaros stovyklos. Be to, pastatytas stebėjimo bokštas, kurį kelis metus aprūpindavo laivas Dreverna-Juodkrantė-Dreverna. Tačiau, siekiant didinti regiono potencialą, ieškoma ir kitų būdų. 2023 m. vasario mėnesį buvo pateikta paraiška gauti ES finansavimą pagal Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą kartu su Vokietijos, Lenkijos, Danijos, Švedijos partneriais dėl Pakrančių turizmo skatinimo, įskaitant mažųjų laivelių įrengimą Vilhelmo kanale ties Dreverna. Savivaldybė taip pat patvirtino Drevernos-Svencelės tvarios plėtros koncepciją, kurioje numatyti veiksmai turistiniam potencialui didinti, Vilhelmo kanalo įveiklinimui, bendruomenių įtraukimui ir teritorijos darniam vystymuisi. „Mes imamės visų priemonių, kad Dreverna atgaivėtų ir taptų patraukli lankytojams. Tai užtruko 20 metų. Galbūt ne visi žingsniai buvo taip sparčiai pastebimi, tačiau mes didžiuojamės, kad bendromis jėgomis pavyko įgyvendinti didelį pokytį,“ – teigia J. Kitra. „Uostelių privalumai vietos bendruomenėms ir šalies turizmo sektoriui yra akivaizdūs. Labai tikiuosi, kad mūsų darbštumas, mažų bendruomenių partnerystė ir vizionieriškumas įkvėps ir mūsų kaimynus. Žvelgdami į Šventąją, linkime jums sėkmės!“.

Kelione Vilhelmo kanalu kuria jau dabar jus galite užsakyti ir pamatyti ši nuostabu gamtos kapmeli: https://laivu-nuoma.lt/vip-plaukimas-laivu/